Ona


 

Onos Brazdžiūnaitės (Liukpetrienės) atsiminimai

Ir kai kurie papildymai brolio Antano pasakojimui.

(Pasakojimas užrašytas Vabalninke, 2005 metais, peržiūrint Antano Brazdžiūno pasakojimą, ir atrenkant nuotraukas. Užrašė Valentinas Liukpetris, pasakojimas užrašytas tik elektroniniame  formate, popierinio varianto nėra)

 

Antanas puikiai atpasakojo didžiąją dalį Brazdžiūnų giminės istorijos, tačiau radau kelis netikslumus. Pasitikslinusi su likusiais dar gyvais mūsų jaunystės bendraamžiais noriu pridurti keletą žodžių prie papasakotosios istorijos.

Brolis Antanas nieko nepapasakojo apie mūsų tėvelio vyresniąją seserį Marcijoną.

Marcijona ištekėjo už Ratelių kaimo ūkininko Švilponio. Jie gyvendami susilaukė trijų dukterų. Tačiau gimus trečiajai dukrai susirgo ir mirė. Švilponis po kurio laiko vedė kitą moterį ir susilaukė sūnaus Juozo, kuris ir dabar dar gyvena Ratelių kaime, ir kelių dukrų. Juozas turi dukrą Irutę ir sūnų Valentiną, gyvenantį Biržų rajone, Medeikiuose. Bet grįžkime prie Marcijonos ir jos dukterų. Švilponių dukros Marcijona ir Emilija buvo prastos sveikatos, liko netekėjusios ir nugyveno savo gyvenimus tarnaudamos pas aplinkinius ūkininkus. Trečioji dukra ištekėjo už Kumpelio iš Vabalninko miestelio. Vaikų Kumpeliai neturėjo. Tad ši giminės šaka tuo ir baigiasi.

Dar radau kelis netikslumus brolio Antano pasakojime.

Apie Antaną Baltrėną... Antanas turėjo ne tris sūnus ir dukrą, o keturis sūnus ir dukrą. Nepaminėtas liko vienas sūnus – Aloyzas. Jis buvo ištremtas į Sibirą, grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Miręs. Teresėlė Baltrėnaitė nebuvo išvežta į Sibirą, bet mirė Lietuvoje jauna.

Apie Liongino Baltrėno šeimą... Nepaminėtas liko vyriausias Liongino sūnus Jonas. Jis buvo labai ligotas, nevaikščiojo, nekalbėjo. Išvežus tėvus į Sibirą jis liko Lietuvoje ir tuojau mirė, likęs be artimųjų priežiūros. Kitas sūnus Stasys mirė ne sava mirtimi peršalęs, bet buvo nušautas stribų per susišaudymą Sereikonyse pas Jankevičius. Viena iš Jankevičiaus dukrų jau buvo ištekėjusi už Kenešiaus iš Lebeniškių kaimo. O Stasys draugavo su kitomis Jankevičiūtėmis ir kūlimo metu buvo pas Jankevičius svečiuose. Po kūlimo, vakarojant, į sodyba užsuko miškiniai. Kažkaip tai suuodę ar atsitiktinai pasirodė stribai ir įvyko susišaudymas. Stasys pasislėpė po lova. Stribai įėjo į trobą ir pamatė kažką besislepiant po lova. Be ceremonijų suvarpė lovą ir po ja gulintį Stasį automatu. Dalį Jankevičių šeimos dėl šio susišaudymo jų sodyboje stribai išvežė į Sibirą. Liko tik tuo metu Lebeniškiuose svečiavusi pas seserį Irena ir Eugenija. Ji vėliau ištekėjo už mūsų brolio Jono.

Galbūt apie kitus mūsų šeimos narius, jau mirusius brolius ir seseris, papasakos jų vaikai, tačiau aš noriu papasakoti savo atsiminimus. Noriu papasakoti apie Mikėnus, apie savo gyvenimą ir apie seserį Emiliją.

Augustas Mikėnas gim. 1875 metais į Laužų kaimą atsikėlė iš Papyvesių kaimo 1895 metais. Augusto Mikėno tėvai gavo iš caro leidimą atsimatuoti patiems 25ha žemės laisvuose plotuose. Tą liudija ir žemėtvarkos dokumentai išduoti Augusto Mikėno tėvui. Mikėnai augino tris dukras ir sūnų Augustą. Viena iš Mikėnų dukrų ištekėjo už Porijų kaimo ūkininko Mugulio. Kitos dvi dukros, Barbora ir Morta, liko netekėjusios, išvažiavo į Ameriką. Sūnus Augustas 1895 metais atsimatavo Laužų kaimo valdose 25ha apleistos, niekieno nedirbamos ir nevaldomos žemės ir pasistatė trobą. 1905 metais baigė statybas, ką liudijo ir prikalta lentelė „Augustas Mikėnas 1905m“ ant trobos sienos. 1910 metais Augustas Mikėnas vedė Antano Brazdžiūno seserį Aleksandrą, gimusią 1882 metais. Iš Amerikos grižo seserys Barbora ir Morta. Apsigyveno pas brolį Augustą. Vaikų Mikėnai nesusilaukė ir vis dažniau pasikviesdavo pas save apsilankyti mane, Oną Brazdžiūnaitę, Antano Brazdžiūno dukrą. Juokais, o gal ir rimtai, kaimynai vadindavo mane Mikėnų „ūgitine“ (augintinė). Augustas Mikėnas mirė apie 1948 metus, kiek anksčiau mirė ir jo seserys Barbora ir Morta.  Aleksandra Mikėnienė liko viena ir apie 1956 metus pasikvietė mane gyventi pas save. Taigi, nuo 1956 metų Mikėnų „ūgitinė“ apsigyveno Mikėnų namuose.
Iki apsigyvenant pas Mikėnienę mano gyvenimas prabėgo darbuojantis pas tėvus, mokantis Lebeniškių pradžios mokykloje, padedant auginti seseriai Staselei (Stanislavai Brazdžiūnaitei – Pladienei) vaikus.

Bet pradėkim nuo pradžios. Gimiau 1925 metais lapkričio 14d. Buvau jauniausia dukra. Vaikystėje baigiau Lebeniškių pradžios mokyklos keturis skyrius. Mokiausi Vabalninko seserų Kazimieriečių amatų mokykloje, kur mokė siūti, gaminti valgį. Seseriai Staselei, ištekėjus už Igno Pladžio, vėliau gimus jų sūnums Antanui ir Petrui, persikėliau pas ją, padėjau auginti vaikus. Bet apie tai vėliau, kai pasakosiu apie seserį Stanislavą.

Taigi iki 1956 metų, kol persikėliau gyventi pas tetą Aleksandrą Mikėnienę, darbavausi namuose pas tėvus, vėliau pas Pladžius Gulbinėnuose ir Daukniūnuose.

1958 metais kartą į svečius užsuko Antanas Šulnius iš Papyvesių ir supažindino su kartu atvažiavusiu Andriumi Liukpetriu. Pažintis buvo lemtinga ir 1960 metų vasario 23 d. ištekėjau už Andriaus. Gyvenome pas Aleksandrą Mikėnienę Laužų kaimo vienkiemyje. Andrius dirbo tuometiniame miškų ūkyje, vėliau perėjo dirbti į Lebeniškių kolūkį traktorininku. 1962 metais kovo 17d gimė sūnus Valentinas. 1965 metų spalyje mirė Aleksandra Mikėnienė, palaidota Vabalninko kapinėse. 1966 metų rugpjūčio 23d. gimė sūnus Vidmantas.

Sūnus Valentinas 1980 metais baigė Vabalninko vidurinę mokyklą ir išvažiavo mokytis į Vilnių. 1984 metais baigė Vilniaus Valstybinio Pedagoginio Instituto Fizikos Fakultetą. Tai pačiais metais vedė Liudviką Lukošiūtę iš Viekšnių. Gyvena Parovėjos kaime, Biržų rajone. Dirbo mokytoju, vėliau perėjo dirbti į „Naftotiekį“ naftos vamzdyno dispečeriu.

Sūnus Vidmantas 1981 metais baigė Vabalninko vidurinės mokyklos 8 klases ir įstojo į Gruzdžių veterinarijos technikumą. Baigė jį ir grižo dirbti vet. felčeriu į gimtinę. Įstojo neakivaizdžiai mokytis į Lietuvos Veterinarijos Akademiją. Baigė akademijos 3 kursus, vedė Aušrą Žukovaitę iš Lebeniškių kaimo. Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, iširus kolūkiams, ėmė ūkininkauti Mikėnų žemėje.

Dirbau kolūkyje sandėlininke, lauko darbininke. Andrius dirbo kolūkyje traktorininku, vėliau remontuojant techniką buvo traumuotas ir apako viena akimi.

1998 metais nusipirkome namus Vabalninko miestelyje. Andrius 2000 metų balandžio 06d mirė. Palaidotas Vabalninko kapinėse.

Dar noriu papasakoti apie seserį Emiliją. Emilija Brazdžiūnaitė gimė 1924 metų kovo 09d. buvo vidurinė iš trijų seserų. Baigė Lebeniškių pradžios mokyklos 4 skyrius. Dirbo namuose, pas tėvus, o po to ilgus metus kolūkio sandėlininke, lauko darbininke. Liko netekėjusi. 2000 metais, mirus Andriui Liukpetriui, atsikėlė gyventi pas mane į Vabalninką. Mirė 2002 metų spalio 28 dieną. Palaidota Sodelių kapinėse greta tėvų.

Galbūt apie seserį Stanislavą parašys jos vaikai ar anūkės, tačiau noriu tart keletą žodžių apie ją nuo savęs.

Stanislava Brazdžiūnaitė gimė 1922 metų vasario 02d. Buvo vyriausia iš trijų seserų. Baigė pradžios mokyklą, vėliau Pasvalio gimnaziją ir pedagoginius kursus Panevėžyje. Buvo labiausiai išprususi iš visų Brazdžiūnų vaikų. Karo metais pradėjo dirbti Totorkalnėje, Biržų rajone. O apie 1944 metus Vabalninke. Apie 1948 metus ištekėjo už tuometinio Vabalninko švietimo skyriaus vedėjo ir mokyklos direktoriaus Igno Pladžio. Ignas nebuvo partinis ir neįtiko tuometinei valdžiai. Buvo iškeltas į Gulbinėnus. Vadovavo iš pradžių septynmetei mokyklai, vėliau aštuonmetei. Čia 1949 metais gimė pirmas Pladžių sūnus Antanas. Stanislava dirbo mokytoja, Ignas vadovavo mokyklai, tačiau nepakeitė savo įsitikinimų ir nestojo į partiją. Valdžia nepaklusnų pedagogą nubuksavo dar stipriau. Perkėlė dirbti į Daukniūnus. Į pradinę mokyklą. Čia 1953 metais gimė antras sūnus Petras. Nepartinis bet užsispyręs pedagogas buvo svaidomas iš vienos mokyklos į kitą. Pladžiai pasistatė namus Biržuose tačiau Ignas susirgo ir po insulto mirė 1973 metais. Palaidotas Biržų kapinėse. Stanislava dirbo Biržų antrojoje vidurinėje mokykloje, išėjo į pensiją ir mirė 2002 metų lapkričio 08d. Palaidota Biržuose šalia vyro Igno. Sūnus Antanas su dukra Ingrida ir žmona Laima gyvena Kaune. Antras sūnus Petras su vyresniąja dukra Vaida gyvena Biržuose, jaunesnioji Giedrė gyvena Norvegijoje.

    Vabalninkas, 2005


LY5V QSL

Solar Data

Last Activity