Šis galios stiprintuvas man atidirbo apie 20 metų ir buvau juo patenkintas.Žinoma, darydavau jame kokius nors pakeitimus, vis ką nors įdomaus sugalvodavau. Tai yra tradicinis trijų GU-50 lempų su įžemintais AD tinkleliais stiprintuvas. Dėl schemos paprastumo parodyta tik viena lempa. Tačiau nuo įprastų jis skiriasi keliais niuansais, kuriuos ir pabandysiu aprašyti.
Pirmiausia tai betransformatorinė anodinės įtampos gavimo schema. Pagal tokią schemą jis buvo sumontuotas iš pat pradžios, apie 1985 metus, ir nieko keisti neprireikė. +600V gaunami dvigubinant tinklo įtampą, dar -300V gaunami tinklo įtampą lyginant vieno pusperiodžio lygintuvu. Sumoje tarp katodo ir anodo gauname 900V, kas visai normalu tokio tipo lempoms. Didžiulis šios schemos pliusas yra tai, kad nereikalingas didelis, sunkus, deficitinis anodinis transformatorius, be to įtampos kritimas šiuoje schemoje yra mažesnis nei su transformatoriumi ir priklauso tik nuo C1 talpos. Pulsacijos priklauso nuo C2-C4 talpos.
Turėjau transformatorių, kuris be ~12,6V davė dar ir ~50V įtampą. Šią įtampą išlyginęs dvigubintuvu gavau apie 140V įtampą. Ją panaudojau lempai valdyti. Priėmimo metu lempos uždarytos -140v įtampa, paduota į valdymo tinklelį, ekranio tinklelio įtampa 0V (katodo atžvilgiu). Perdavimo metu valdymo įtampą apsprendžia stabilitrono D6 stabilizacijos įtampa, o ekraninis tinklelio įtampa tampa apie 120V, kas geriau nei šį tinklelį prijungti prie žemės. D6 parenkamas toks, kad tylos režime per lempas tekėtų 50-70 mA srovė. Relė RLY4 įsijungia įjungus stiprintuvo maitinimą. Jei stiprintuvo maitinimas neįjungtas, jos kontaktai neleidžia sudirbinėti komutacinėms relėms, todėl neįjungus stiprintuvo be papildomų komutacijų galima dirbti eteryje su "pliku" transiveriu.
Schemoje neparodyta lempų kaitinimo grandinė. Ji, žinoma, turi būti. Kaitinimo grandinėje droselio nėra. Kiekvienos lempos lizde kaitinimas per 1000pF kondensatorių sujungiamas su GU-50 apsauginiu tinkleliu (5 koja). Tai padaryta todėl, kad pamatuota realios lempos talpa tarp kaitinimo ir katodo siekė tik 5 pF. Tokia talpa nėra esminė ir lengvai sukompensuojama siųstuvo PI kontūru.
Dar vienas mėgėjų retai naudojamas dalykas tai taip vadinamas nuoseklus lempos anodo maitinimas. Tokio jungimo esmė yra tame, kad AD droselis jungiamas prie "šaltojo" PI kontūro galo. Esant tokiam jungimui reikalavimai droseliui yra minimalūs, aš naudojau nuo kažkokios senoviškos radijo stoties "universal" tipo suvyniotą droselį. Tokiame jungime savo sename UA1FA siųstuve su GU-19 naudojau mažagabaritinį DM0,2 200mH droselį, niekas jam nesidarė. Esant tokiam lempos maitinimui anodinė įtampa yra ir PI kontūro ritėje. Bet neskaitau, kad tai didelė bėda. PI kontūro kondesatoriai prijungti per papildomus kondensatorius C14 ir C17, todėl kintamų kondesatorių elektrodų atsitiktinis užtrumpinimas nesukelia anodinės įtampos užtrumpinimo. Nors šie kondensatoriai ir įeina į PI virpamąjį kontūrą, tačiau jų reaktyvinė varža yra maža ir ji nesunkiai kompensuojasi. Neparodytas PI kontūro diapazonų perjungėjas su papildomais diapazoniniais kondensatoriais, dėl jo schema darytūsi sudėtingesnė, o informacijos jokios jis neįneštų. PI kontūro ritės induktyvumai paskaičiuojami programėlių 1, 2, 3 ar 4 pagalba ar kitais žinomais metodais. Kiekvienas iš C5, C10 ir C12 sudarytas iš trijų kondensatorių, jie lituojami kiekvienos lempos lizde. Jų nominas nekritiškas.
Rezistorius R1 20W. L2 vyniojamas ant 1W R12, 4 vijos 0,5mm diametro variniu laidu. Apie šią grandį plačiau galima pasiskaityti W8JI straipsnyje. Kitų detalių paskirtis bei įpatumai, kurių ne tiek ir daug, lyg ir be paaiškinimų turėtų būti suprantami.
Kadangi aš dirbau su siųstuvu, kurio išėjime yra lempa, nebuvo problemos su įėjimo varžos suderinimu. Esant siųstuvo galiai 40W stiprintuvo išėjime gaudavau apie 200W. Tačiau sužadinimui naudojant tranzistorinį siųstuvą, net ir su tiuneriu, jis gali pradėti nesuprasti apkrovos. Reikalas tame, kad visi stiprintuvai su įžemintais tinkleliais turi nesimetrinę įėjimo varžą. Per lempas srovė teka tik esant neigiamam žadinimo įtampos pusperiodžiui ir šiame pusperiodyje stiprintuvo varža lygi 75-100 omų, o esant teigiamam pusperiodžiui srovės nėra. Taip ir gaunasi, kad transiverio galinis kaskadas tampa apkrautu tik vienu pusperiodžiu. Sudirba AGC, kuri neleidžia siųstuvui dirbti pilnu pajėgumu. Išeitį mačiau tik DL2KQ straipsniuose. Tačiau man to nereikėjo, tai aš tų idėjų neišbandžiau.
Vytas LY3BG